Psichikos sveikatos priežiūra

Ambulatorinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos priklauso:

• pilnamečiams asmenims, kurie patyrė nuotaikos, stresinių sutrikimų ir nori pagerinti gyvenimo kokybę;
• turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų ir dėl ligos jaučiantiems socialinę izoliaciją, taip pat, kurie susiduria su sunkumais efektyviai vykdant kasdienes veiklas ar palaikant santykius;
• vyresnio amžiaus asmenims, kurie dažniau susiduria su psichosocialiniais iššūkiais – vienišumu, nuotaikos pablogėjimu ir nerimu, susijusiu su sveikatos pokyčiais ar nepriklausomybės praradimu.

Pacientą, kuriam yra nustatyta vienas ar daugiau psichikos ir elgesio sutrikimų (pagal TLK-10-AM), į ambulatorinę psichosocialinę reabilitaciją siunčia gydantis gydytojas psichiatras. Siuntimo formą Nr. 027/a išrašo siunčiantysis gydytojas. Atvykus į reabilitacijos vietą, pacientas turi pateikti siuntimą (jei buvo išrašyta popierinė siuntimo forma Nr. 027/a) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda:

• gydytojas psichiatras;
• medicinos psichologas;
• psichikos sveikatos slaugytojas;
• socialinis darbuotojas;
• ergoterapeutas.

Specialistai dirbdami komandoje gali tiksliau įvertinti paciento problemas ir parengti efektyvesnį gydymo planą.

Gydymo procese itin svarbus ir paciento įsitraukimas – kartu su specialistais išsikelti gydymo tikslus, numatyti galimas kliūtis ir kurti efektyvias sunkumų įveikos strategijas. Tam teikiamos šios paslaugos:

• individualios ir grupinės specialistų konsultacijos;
• psichosocialinės terapijos;
• įgūdžių mokymo užsiėmimai, kurių metu lavinami emociniai, judėjimo, mokymosi, asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai. Grupinė terapija pacientams leidžia dalintis savo išgyvenimais ir jausmais kartu su kitais išgyvenančiais panašius sunkumus.

Pagrindiniai psichosocialinės reabilitacijos tikslai:

• padėti atstatyti kasdieninio gyvenimo įgūdžius: mokoma, kaip įveikti kasdienius iššūkius, susijusius su darbu, socialiniais ryšiais ir asmeniniais santykiais;
• ugdyti savęs pažinimą: padėti geriau suprasti savo jausmus, poreikius ir elgesio modelius;
• stiprinti socialinius įgūdžius ir komunikacijos gebėjimus: tai padeda įgyti pasitikėjimo savimi ir įgyti įgūdžių, reikalingų veiksmingai bendraujant su kitais žmonėmis (šeimos nariais, kolegomis, draugais); dirbama su konfliktų sprendimu, įveikimo strategijomis ir socialinių situacijų valdymu;
• pagerinti emocinę būklę: suteikiama psichologinė parama, siekiant atkurti emocinį balansą, mažinti streso poveikį;
• atkurti darbingumą ir gyvenimo kokybę:padėti grįžti į darbinę veiklą, mokslus ar atrasti kitus užimtumo būdus siekiant dalyvavimo socialinėse veiklose;
• savipagalbos įgūdžių ugdymas: siekiama, kad pacientai išmoktų savarankiškai rūpintis savo psichine ir fizine sveikata, kontroliuoti savo elgesį ir priimti atsakomybę už savo gyvenimą; mokoma streso ir emocijų valdymo.